Šiandiena ANONIMINIUOSE KINO FANUOSE pažiūrėjau nuostabų filmą, patiko labai labai. :) Nors pagrindinis veikėjas ir mirė, po filmo sėdėjau su šypsena. Kažkokia neapibūdinama nuotaika mane apėmus, nežinau, kaip ją apibūdint, tokia vidinė ramybė, svajonės, kažkokia lyg ir laimė, lyg kažką minkšto glostant, su maloniu kvapu... :) Kažkaip gera ir ramu. Sėdžiu lyg apkvaitus su lengva šypsenėle. Kaip filme išgirdau: atsiradus galimybei, pasinaudok ja. Nereikia praleisti progos, bijoti kažko, tereikia pasitikėti ir daryti tai, ko atrodo tau iki pilnos laimės dar trūksta. Juk gyvename tai dėl savęs. Už nugyventą gyvenimą senatvėje dėkosime tik sau. Galvosit, kaip buvo smagu... Kaip smagu, kad sutikau tave, kad turiu su kuo dalintis savo laime.

INTO THE WILD :))) pažiūrėkit