Labas, mieli mano elektroninio dienoraščio skaitytojai, nusprendžiau nuo šiol į šį blogą talpinti daugiau sakinių, žodžių ir raidžių. Kam tie paveikslėliai, jei net ne visi suprantą ką aš noriu pasakyti. Niekas gi nežino kas kirba mano smegeninėje. taigi, kuo ši diena ypatinga??? Daug nutiko visko. Visų pirma vėl paskelbė karantiną mokykloje, dabar namie sėdėsiu visą savaitę, auginsiu lašinukus. Gaila neturiu svarstyklių, tada sužinočiau kiek kainuoja nėjimas į mokyklą. Toliau nusipirkau piešimui popieriaus, gal ką pavyks gražaus sukurti (jau du lapus suglamžiau ir nušveičiau į kampą), gaila kad pagailėjau papildomai kokio lito, bučiau nusipirkus geresnį... Nieko, turės tikt už 1,70ct, kaip nors stengsiuosi mažiau trint, nes po kol kas po mano trynimo lieka tokios, sakyčiau, nemažos skylės. Ką dar nuveikiau? Buvau vaistinėj, nusipirkau tai, kas pagerina sveikatą, kai paskelbiamas mokykloje karantinas. Kas dar?? Apsilankiau Dievo apšviestoje naujoje "NORFOJE". Gražu, šaunuoliai, man patiko. Dar buvau "svirnelyje" ir pamačiau, kaip ir kur taisomos vaizdo kameros, reiktų ir man tokios namuose. Dar atlikau šį bei tą... Ir supratau vieną dalyką, kad aš profkinius labai traukiu. Kaip man jų atsigint???? Help me!!! Mieste vaikščiojau be kepurės, vienas, matomai tokio lygio žmogėnas ėjo, atsisuko į mane, vos neišsitėškė į balą, o po to taip žiauriai nusišypsojo, kad pajutau, kaip skrandį susuko.
Nepaisant to, supratau, kad traukiu ir latrus. Autobuse teko sėdėt vienai, kol kalbėjau su priešais sėdinčia drauge šalia manęs atsisėdo toks storuliukas, alkoholiu trenkiantys vyriokas. Tada šalia jo atsisėdo kitas, nu ir pradėjo gert alų, tipo paslapčiom, kad nematytų vairuotojas. Nu jo... Tada jis pradėjo kalbėt su telefonu... Ta prasme su pačiu telefonu, o ne su žmogumi kuris kalbėjo kitame laido gale. Vaizdelis toks, kad sėdi žmogus, rašo žinutę ir sako: "kas tau yra? Ko nieko nerašai, a pagirioji(pyp)..."
Na bet neprisimenant šio fakto laimingai parvažiavau namo. Išlipau iš autiko, o išlipus prie parduotuvės nusidriekus eilė žmonių. Dažnai į kaimą atvažiuoja toks naujų drabužių pasikuiskim turgelis. Kaliošai, kojinės, bliuskutės, triusikai ir pan. Pažiūrėjau, nieko gero ir nupėdinau namo. Mane pasitiko ištikimoji Lesė - Delma, kelnes paženklino purvina, bet dailia letenos žyme. Parėjau, nusivilkau striukę, nušliaužiau į virtuvę, išgėriau tikros Smetoniškos giros ir pasakiau sau: -Blemba, gyvenime nebūsiu vieniša, tikrai rasiu "kvepiantį", turintį ekstrasensišų galių betmaną.
The end. :p
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą